Melsvės

Labai plati augalų grupė yra melsvės. Jų yra daugybė rūšių ir tūkstančiai išvestų veislių. Žavimės dažniausiai jų lapais, o ne žiedais, nors žiedai gali būti taip pat gražūs. Tai pavėsį mėgstantys augalai, nor kai kurie gali augti ir saulėtose vietose. Melsvių dydis gali varijuoti nuo 5 cm iki 1,5m aukščio.

Įvairiausių spalvų, atspalvių, formų lapai suteikia galimybę rinktis mums tinkamiausią, gražiausią melsvę. Jos pritaikymas želdyne platus - galima sodinti kaip apvadą, kaip žemę dengiančius augalus, kaip foninį augalą ir dar daug kitų variantų. Kadangi išveista daugybė veislių, tai neretai pasitaiko lapų margumo nestabilumas, t.y. lapų raštas, spalva gali keistis. Tai lemia saulės kiekis, dirvožemio ar augalo amžiaus.

Melsvės nereikalauja priežiūros. Prieš sodinant į duobę įdėti humusingos žemės ir viskas. Jų nereikia ravėti, nes tankios, tvirtos šaknys nepraleidžia piktžolių. Pavasarį tiesiog nuimti nunykusius senus lapus ir galimas šiek tiek įterpti organinių trąšų. Melsvės niekuo neserga, bet jų dabartinis didžiausias priešas yra šliužai (mėgsta apgraužti lapus). Nuo šių kenkėjų galima apsiginti barstant chemines granules, naikinančias sraiges ir šliužus arba pastoviai juos surenkant.